šviesa ir šešėliai

"Ten, kur šviesa, negali nebūti šešėlio, kaip ir ten kur šešėlis, negali nebūti šviesos. Nėra šešėlio be šviesos ir nėra šviesos be šešėlio. Vienoje savo knygų apie tai rašo Karlas Jungas. Pasako jo, kaip mes įkūnijame teigiamybes, taip šešėlis yra blogio įsikūnijimas. Kuo labiau mes stengiamės tapti gerais, laimingais ir tobulais žmonėmis, tuo atkakliau šešėlis tampa tamsus, blogas ir griaunantis. Todėl, kad pagal gamtos dėsnius žmogui pranokti save patį yra taip pat nuodėminga, kaip ir savęs nerealizuoti.

Nežinau, ar tai, kas vadinama Mažaisiais žmonėmis, yra gėris, ar blogis. Tam tikra prasme tai viršija mūsų suvokimo ir gebėjimo apibrėžti ribas. Nuo senų senovės mes gyvename greta jų. Dar nuo tada, kai nebuvo skirties tarp gėrio ir blogio. Nuo tada, kai žmogaus sąmonė dar nebuvo susiformavusi.Tačiau, kad ir kokie jie būtų, - geri ar blogi, šviesa ar šešėlis, - svarbu tai, kad jiems užsimojus veikti būtinai atsiranda ir atsverianti veikla. Taip yra išlaikoma pusiausvyra. Pusiausvyra tai ir yra tas gėris."

Haruki Murakami 1Q84 Antra knyga

žalia žalia

Gal ir kvaila paskirti visą post'ą padažui. Bet tai ne šiaip koks padažas. Tai padažas, su kuriuo bet kokio paprasčiausio paprastumo salotos taps skonių šedevru, netgi jei šaldytuve tik vienas abejotinio šviežumo kopūstas.. Šis padažas visada ištaisys padėtį. Beveik kaip ketčupas visavalgiams. Tik sveikiau. Ir skaniau :)

Pirmą kartą perskaičiau apie jį Olgos žaliavalgiškų receptų knygoj, ji suplakė blenderiu krapų, alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių; Neįtikino. Antrą kartą skaičiau jau facebooke, Indrė iš Klaipėdos gyvo maisto klubo dalijosi savo pietumis (deja, tik vizualiai :), Indrė dar naudojo geltoną papriką. Kadangi sėklų padažai paskutiniu metu jau jaučiasi per sunkūs, o krapų oho kaip užderėjo, pagalvojau kodėl gi ir nepabandžius. Tik man pasirodė, kad čia labai tiktų agurkas, ir dėl žalumo, ir dėl gaivumo, ir dėl vandeningumo.. Oi kaip neklydau, taigi griebiam du nedidelius šviežius agurkėlius, metam į blenderį kartu su gera sauja (bet jau tikrai tokia gera) krapų - jų per daug nebus, kliukt kliukt kliukt alyvuogių aliejaus (gal 0,25 puodelio) ir pusės citrinos sulčių, galima ir druskos, kam jau labai noris. Viskas. Plakam. Kol padažiukas tampa toks pat gražus kaip ir nuotraukoj. Skonis - pasakiškas, išeiga - man užtenka dviem dienom tokio kiekio, dviem dideliems dubenims salotų...

Neabejokit ir išbandykit. gėris :)

p.s. - o koks jūsų mėgstamiausias salotų padažas?.. Man žiemą labai tiko tiesiog sublendintas apelsinas.. irgi labai mmm....:)

"Kam kentėti?"

Kažkadais, besilankydama vienos žaliavalgiaujančios draugės šeimoje, užmačiau Ann Wigmore fondo išleistą Ann autobiografinę knygelę "Kam kentėti?". Pasiskolinau, bandžiau įkalbėti mamą perskaityti, nepavyko ir knyga atsidūrė mano lentynoje. Vakarais prieš miegą labai mėgstu kažką paskaityti, kažką ramaus ir šviesaus; prie mano lovos visuomet stūkso stirta knygų, ir užmigti padeda ir apsišvieti, nes kitaip laiko nelieka, o čia -susiplanuoji, kad pusę dešimt jau lovoj ir tada lieka geras pusvalandis skaitymo - veikia :) Taigi, "suvalgiau" tą knygelę per kelis vakarus, būčiau ir per vieną, bet stengiuosi laikytis dienos režimo ir neužsivėlinti su užmigimais. 

Labai įdomi, o svarbiausia - nuoširdi, žalios mitybos ir gydymo želmenų sultimis bei daigais, pradininkės pasaulyje, Hipokrato instituto įkūrėjos - Onos Varapickaitės, Amerikos lietuvės, emigrantės knyga. Visos raidės, žodžiai, sakiniai persmelkti šios neeilinės moters ramybe, tikėjimu ir paprastumu. Knyga labai organiška. Vaiski ir gaivi, apie gamtą, apie žmogaus prigimtį, apie Dievą, apie tai, kaip padėti savo kūnui pasveikti nuo bet kokios ligos, apie tvirtybę, apie nuoširdžią pagalbą kitiems.

Noriu pasidalinti labiausiai patikusia pastraipa:

"Kiek prisimenu, visą laiką jutau tokią ramybę, kokią gali suteikti tik tvirti religiniai įsitikinimai. O kai matydavau, kokie bejėgiai aplinkui jaučiasi dauguma žmonių, toks mano nusiteikimas tik stiprėjo. Žmonės tikėjosi Dievo pagalbos, bet drauge siekė išsaugoti vadinamąjį sveiką protą ir iki galo jam neatsiduodavo."

Labai rekomenduoju, su šia knyga apturėsit malonių ir įkvepiančių akimirkų. 

Kaip rašo pati Ann  įžangoje - "Noriu su jumis pasidalyti savo vizija: regiu pasaulį be ligų, sielvarto ar įtampos. Subalansuotą pasaulį, kuriame kupini jėgų gyvename harmoningą gyvenimą." To ir linkiu mums visiems.

sun tea

Be galo mėgstu arbatą. Šaltu sezonu apskritai be jos negaliu. Man arbata - tai procesas, ceremonija, ne tik pats troškulio malšinimas ar susišildymas. O ar kada girdėjo apie kitokią, saulės arbatą?..

Įsibėgėjus pavasariui, o ir vasarai nebe už kalnų, besimėgaujant saulės voniomis, šalia galima pasistatyti, kad pasigamintų ir "saulės arbata". Sun tea, arba saulės arbata, tai tikrų tikriausia labai ekologiška žaliavalgiška arbata - naudojamas tyras, gyvas nekaitintas vanduo, gyvi žiedai ir vaistažolės ir saulės energija vietoj dujinės, ugnies ar elektros.

Pats procesas labai paprastas - į stiklinį indą (šiukštu ne plastikinį) priskinkit mėgiamų žiedelių ir lapelių, užpilkit vandenuku ir palikit saulėkaitoj apie tris - penkias val.. Galima naudoti ir bet kokią džiovintą arbatą. Pasaldinkit medumi ir mėgaukitės.. Mano mėgstamiausias derinys - medetkos (kol nėra šviežių, naudoju džiovintas) ir mėtos bei melisos lapeliai.. dar citrinos sulčių šiek tiek įspausti labai skanu..Galima dėti ir imbiero sulčių.. Nuotraukoje gaminta su laukinėmis mėtomis ir gvazdikėliais. Neabejoju, kad rasite savo mėgiamiausią variantą.  Paskui laikyti šaldytuve, pačių žolelių aš dažniausiai neišimu.

Skonis gausis šiek tie švelnesnis nei įprastos, užpiltos verdančiu vandeniu arbatos, ir šiek tiek kitoks.. Lėtas arbatos nokimas suteikia visai kitokių natų, bet man labai patinka. In Joy :)

p.s. O kokią arbatą mėgstate Jūs?..:)

orange + basil + love + sunshine

My new best thing - all cosmic (meaning the taste) - orange basil smoothie. So to speak - genius of simplicity, really simple, but a unique combination of - oranges (2), plus basil (4-6 leaves) no water  required, blend it and you will get this silky, amazing, neon, light bright yellow green, glass of sunshine.. In Joy .. I mean it :) 

------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Naujas mėgiamiausias visiškai kosminis (skanumo prasme) glotnutis, taip sakant - genialumas paprastume, iš tiesų paprastas, bet ypatingas derinys - apelsinai (2) plius bazilikas (4-6 lapeliai), vandens nereikia, blendinam kol gausim šilkinę, nuostabios neoninės, šviesiai geltonai salotinės, spalvos saulės stiklinę..  In JOy.. I mean it :)

p.s. plius derantys ryto skaitiniai, naujas "Rakto" numeris :)

oldschool'inės pavasario salotos

Jau kurį laiką, ypač jaunam mėnuliui užtekėjus, šiltnamio gėrybės dygsta, auga, klesti kaip ant mielių ir džiugina akį bei skrandį :) Pamenu, nuo vaikystės laikų, tas tikrasis pranašas, kad pavasaris jau atėjo, o ir vasara ne už kalnų, buvo mamos ruošiamos pavasarinės salotos iš ridikėlių, salotų lapų, jaunų svogūnėlių laiškų ir krapų, žinoma, su grietine.

O aš jau gerą savaitę mėgaujuos tokiom pačiom salotom, su puikiu saulėgrąžų padažiuku, skonis lygiai toks kaip iš vaikystės, tik sveikiau. Turbūt dauguma jau gaminosi tokį padažiuką ir ne kartą, bet jei yra nežinančių, dalinuosi.

Taigi: saulėgražų grietinė arba majonezas: blenderyje arba smulkintuve plakam mirkytas arba daigintas saulėgrąžas, truputi moliūgų sėklų, vandenuko (reik dapilinėt, pagal poreikį), prieskonių (druska, pipirai) ir šiek tiek šalto spaudimo saulėgrąžų aliejaus (nebūtinai), plakam, vis įpildami vandens, kol gausim norimą konsistenciją. Aš pasidarau daugiau ir laikau šaldytuve, porai dienų kad pakaktų. Tinka bet kokių salotų gardinimui :) Skanaus

p.s. O kokios jūsų mėgiamiausios salotos šiuo metu?..

filmas

Taip senai ieškojau kažko tokio - prasmingo, gražaus, gilaus ir lengvo tuo pačiu :) nes tie visi - prasmingi, gražūs, gilūs ir tikri dalykai ir yra lengvi - "nepakeliama būties lengvybė" taip sakant.. :) Ir pagaliau, išbrokinus turbūt 15 filmų (nes dieve, dieve ką leidžia į eterį šiais laikais) - radau!

Labai rekomenduoju - apie Dievą, tikėjimą, toleranciją, viltį, gyvenimą, gėrį, apie viską ir labai gražiai :) O dar filmuota mano vienoj mėgiamiausių vietų po saule, kur gyvenau ir tikiuosi dar grįžti, gera atpažinti mylimus keliukus ir pastatų fasadus :) Indija pavaizduota tokia kokia iš tikrųjų yra, kokią aš ją jaučiu - spalvota, ryški, gaivi ir stebuklinga. 

In Joy :)

p.s. pasidalinkit  jus įkvepiančiais filmais :) prašau, prašau, prašau..