Šiam receptui reikės rožių vandens. Šio dalyko paragavau Indijoje, ten jis labai populiarus, pagrinde jo pila į visokius saldumynus ir gėrimus. Tiesa, ilgą laiką, po to pirmo paragavimo, man vien nuo rožių kvapo bloga darydavosi, dabar jau nieko - daug laiko praėjo :) O buvo taip: keliavom mes autobusu, inidškais serpentinais Himalajuose iš taško A į tašką B. Toks nuolatinis sukinėjimasis dideliame aukštyje bet kokio stiprumo skranduką pravirkdytų, o mano dar ne iš tų stipriujų, taigi sėdžiu aš, tiesi kaip styga, be galo karšta, o šaltas prakaitas pila, pabaltavusiais krumpliais įsikibus į sėdynės kraštus ir medituoju į skrandžio turinio pasilikimą savo vietoje. Staiga sustojame, nei miesto, nei stotelės, Indijoje tas normalu. Pasirodo kažkokiam kaimuky kalnuose žmonės švenčia vestuves, indiškose vestuvėse dalyvauja visas kaimas, o ir šiaip - mažiausiai keli šimtai žmonių, kad ir kaip varganai žmogeliai begyventų. Kuo daugiau žmonių vestuvių dienomis priimami ir pavaišinami - tuo didesnė sėkmė ir gerbūvis laukia jaunųjų. Taigi, sustabdė tą mūsų autobusą ir pradėjo vaišinti, kadangi vaišinti nelabai buvo iš ko, tai tiesiog simboliškai visus išlaipino ir apdalino stiklinaitėmis su ružavu skysčiu, vadinamu rožių vandens limonadu. Tas limonadas - tai tiesiog vanduo, rožių esensija ir daug daug cukraus, dar ir dažų žiupsnelis, nes toks ružavas jis neturėtų būti. Vanduo buvo šiltas (ir nelabai aišku iš kur), cukraus - daug, vienas + vienas = du - likusios dienos dalies beveik nepamenu, ir po to jau atvykus į tikslą, dienelę, kitą pragulėjau. Mano skrandis ilgai piktinosi tokiu deriniu.
O, bet, tačiau, bėgant metams, pajaučiau kad nei tas kvapas nei skonis jau nebesukelia man jokiu neigiamų emocijų ir pabandžiau paeksperimentuoti indiškame stiliuje :) Manau, pavyko puikiai.. Tas rožių vandenukas tokį teisingą cinkelį suteikia.. Kas ragavo norėjo dar :)
O viskas, kaip visada labai paprasta, pusvalanduką pamirkome saujelę anakardžių, nupylę vandenį susmulkinam, įberiam tiek pat kokosų drožlių - vėl sumalam ir medaus arba agavos nektaro pagal skonį, tada esminis ingridientas - keletą šaukštų rožių vandens, turi jaustis kvapas ir skonis, bet svarbu nepadauginti. Rožių vandens galima įsigyti indiškų prieskonių parduotuvėse, t.y. pas vaišnavus arba sveikuose produktuose turėtų būti.. Aš naudoju štai tokį (jei kam įdomu kaip užsisakyti iš šios parduotuvės, klauskit, padėsiu) bet manau galima pasidaryti ir pačiam mirkant rožių žiedlapius (kad vandenukas būtų rausvos spalvos) ir naudojant kelis lašelius tikro rožių eterinio aliejaus, štai čia be galo estetiškas video, vieno mano mylimiausių blog'ų, kaip tai pasidaryti.
Viskas, formuojam rutuliukus, voliojam kokoso drožlėse ir mėgaujamės su saule plaukuose ir gera knyga rankose :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą