Koks man buvo džiaugsmas praeitą savaitę, kai pagaliau pavyko ištrūkti iš miesto :) Gera draugė davė mažą sklypelį savo žemėje, kur galiu sodinti, auginti, ant žemės gulėti, jėgų semtis ir debesis ganyti. Netoli ten upelė teka, tikra atgaiva, žodžiu.. O dar ir pavasarinis lygiadienis išpuolė. Puikiai pavyko atšvęsti.
Tos dienos tikslas buvo ne tik į žemę rankas sukišti, bet ir pavasarinių vitaminų, žaliems kokteiliams, salotoms, sultims, toliau nuo miesto pasirinkti.
Pavasarį prasikalusios pirmosios žolės - tiesiog vitaminų ir mineralų bomba, visą energiją po žiemos iš žemės į paviršių ištraukusios. Dar labai vertinga - bręstantys medžių, krūmų pumpurai arba jauni lapeliai. Pavyzdžiui liepų, klevų, juodųjų serbentų, jų galima drąsiai suvalgyti po
saują per dieną; taip pat - beržų, lazdynų, pušų, tuopų, alksnių, aviečių. Tik aišku nereikėtų jų daug nuo to pačio krūmo skabyti, po kelis. Ir visada atsiprašant, padėkojant - aš taip visus augaliukus stengiuos rinkti :)
Nors visa žaluma dar tik kalasi, ir seną rudeninę žolę kapstyti teko, tačiau medžioklė pavyko :) Štai kas nugulė krepšelyje, o paskui iškart ir pilvelyje:
Piktžolių karalienė, mano labai mylima dilgėlė - ji pavasarį, jaunutė, besikalanti tokios net rudos ar violetinės spalvos būna. Dilgėlėse gausu geležies ir kitų vitaminų. Maitinančioms mamytėms ji gerina pieno išsiskyrimą (kaip beja ir aviečių lapai). Tik taip pat turėkit omeny, kad dilgėlė tirština kraują, kas turiu tokių problemų - vartokit ne daug ir ne dažnai, bei kartu su kiaulpiene, kuri turi priešingų savybių.