veganiškas bananinis pyragas be miltų, kiaušinių ir cukraus (ir jei norisi - be riebalų taip pat)

Mano vienas mėgiamiausių pyragų, kai norisi kažko skanaus, arba kai laukiu svečių, arba kai einu į  svečius ir ypač jei turiu nedaug laiko - taip, perskaitėt pavadinime - bananinis pyragas, arba bananinė duona, jei versti tiesiogiai iš anglų kalbos. Duona turbūt todėl, kad jo recepte beveik niekada nebūna cukraus, nes bananai priduoda visą reikiamą saldumą. Aš ilgą laiką naudojau tokį paprastą receptuką, o dažnai tiesiog gamindavau iš akies, kol visai netyčia, šiandien, užsinorėjusi kažko skanaus (argi ne taip prasideda visos gražiausios kulinarinės pasakos) ir norėdama sunaudoti ilgą laiką stovinčius spintelėje migdolų miltus, pagalvojau - kodėl gi ne? Ir gavosi tiesiog šedevras. O kad tas šedevras veganiškas, be jokio pridėtinio cukraus ar sirupo, be gliuteno - nuo to jis dar šedevriškesnis.

beveik angliški pusryčiai

Mano sesutė kažkada mokėsi Anglijoje. Ir žinoma aš ją ne kartą lankiau. Ją lankiau ir taip be progos keliavau, o vieną kartą iš vis netyčia į ten buvau nuskridus, tik čia jau kita istorija. Visada kai ten lankiausi atsimenu maistą, kažkaip viskas man ten tiko, tuo labiau kad tai buvo seniai, tada dar buvau visavalgė, bet pamenu tą mažų gatvyčių, mažų namelių atmosferą. Pamenu pusryčius su sese saulėtoj virtuvėj su atdarom durim į kiemelį. Ir visad man po, to ta frazė angliški pusryčiai tokią nostalgiją sukelia. Nors iš tiesų tie tikri angliški pusryčiai - tai visiška nesveiko maisto bomba. Bet galima juos gaminti ir kitaip :) Sveikai. Ir paliekant tą pačią nostalgiją.

Tai vat tą ir bandžiau padaryti. O iš tiesų tai dalinuosi su jumis penkiais receptais viename, visi šie receptai mano labai mėgiami, senai gaminami ir puikiai tinka ne tik komplekte, bet ir po vieną arba kituose deriniuose :) Svarbiausia šiuo atveju - time management, arba laiko kontrolė, aš rašysiu ta tvarka, kaip aš ruošiu, kad viskas būtų šilta ir vienu metu baigtųsi gamintis. Receptas - dviems porcijoms.

"Solidu" muilai šampūnai

Pradžioje planavau pasidalinti tik post'u Facebook'e, ir tik kitoje Zero Waste Lietuva grupėje. Bet išbandžius, tiesiog negaliu neskambinti visais varpais. Nes tai nuostabu. Lietuviška. Ir tai - tai, ko taip seniai ieškojau.

Bet iš pradžių - nuo pradžių. Jau n metų, na gal kokius penkis.. mažiausiai, ieškojau šampūno. Ne šiaip sau šampūno, mano reikalavimai (ne tik šampūnams) tokie dažniausiai aukštokoki būna, norėjau, kad jis būtų geros sudėties, daugiau mažiau natūralus, tiktų mano plaukams (kas jau savaime sudėtinga, nes mano plaukams kažkas vieną dieną tinka, kitą - jau žiūrėk ne), bet svarbiausia - aš ieškojau zero waste alternatyvos, kieto šampūno ar kažkokios priemonės, kad nereiktų pirkti ir išmetinėti plastikinės pakuotės reguliariai.

Ir ko tik man neteko išbandyti.. Esu plovusi galvą ir moliu, ir soda, ir kietu muilu - šampūnu.. Ir gamintu rankų darbo ir iš Amerikos siunčiaus.. Žodžiu, aš buvau nusiteikus ryžtingai. Rasti. Bet neradau. Iki dabar. Ne visada to ryžto pakanka.. Nors aš jo ir daug turėjau, tiek daug, kad labai gerai atsimenu (turbūt niekad nepamiršiu), kaip prieš kelis metus bandžiau pripratint savo plaukus prie kieto muilo šampūno, juos gamino mano draugė, ji šiaip gamina muilus, bet darė ir tuos. Muilai jos nerealūs, tas šampūnas irgi labai kvepėjo ir viskas su juo buvo gerai.. Tiesiog - jis neatliko savo paskirties. Bet iš to ryžto, prisiskaičius, kad plaukai turi persiorientuoti, priprasti, aš juos ir save kankinau cielus du mėnesius. Po dviejų mėnesių pripažinau pralaimėjimą. Plaukai nepriprato. Bet aš išsiugdžiau be galo daug kantrybės, nes visą tą laiką jausmelis buvo ne koks. Plaukai tokie buvo ne tai kad neišplauti, bet lyg dar specialiai suriebalinti kažkuo, o paskui paplauti, bet be rezultato.. Žodžiu - sunkiai apibūdinama ir nepakartojama (ir nesinorėtų). Nors skalavau su actu obuolių ir t.t. - nieko gero nebuvo.  Tada - susitaikiau, nes kas belieka.. tiesiog pirkdavau eko šampūnus ir mesdavau į plastiko konteinerį pakuotes.. 

Kol nesuradau "Solidu"!!!