Kombucha !

Neseniai tik apsižiūrėjau, kad nesu sukėlusi čia į blog'ą kombučos nuotykių, kurie Beatos virtuvėje svečiavosi. Neatleistina :) Taigi..

Visi turbūt prisimenat, kaip anais laikais (90‘taisiais) ant dažnos palangės galėjai pamatyti trilitrinį stiklainį su kažkokiu rudu skysčiu ir dar kažkokiais neaiškiais (ne visai patraukliais dalykais) plūduriuojančiais viduje. Daug mamų, močiučių ir tetų augino tada tą vadinamą Tibeto grybą ir gėrė kaip gėrimą nuo visų negalavimų.

Turiu prisipažinti, kad dėl viso to reikalo vaizdo ir kvapo tada aš susilaikiau nuo ragavimo. Tačiau nesenai, iš visų kampų, visų pažįstamų man pradėjo ta kombuča lysti. Tas bandė, tam labai patiko, anas geria – labai gerai jaučiasi, labai skanu ir pan. Na, ką galvoju, reik ir man pabandyti.. Tuo labiau, kad viską pačiam pasidaryti – praktiškai nemokamai gaunasi. Gi nieks per galvą neduos – nepatiks, išpilsiu. Pasistudijavau informaciją, sulaukiau keletos vertingų konsultacijų iš rimtų kombučos fanų ir pabandžiau. 

Pirmą kartą paragavus galiu prisipažinti, kad net sucypiau, tikrąją to žodžio prasme.  Na neįsivaizduojamo skanumo gėrimas gaunasi, lyg skanus limonadas sumaišytas su švelnia namine gira. Ogi pasirodo tos mūsų tetos ir močiutės ne taip ten viską darė, pats pagrindinis dalykas kombučoje – antro fermentavimo procesas ir skonio suteikimas. Tai viską pakeičia. Sudėtinga?.. Tada apie viską nuo pradžių. Pirmiausia, kas ta kombuča.

Kombuča, Azijoje žinoma, gaminama ir vertinama jau kelis tūkstančius metų; jei trumpai - tai fermentuota saldi arbata, kurią fermentuoja gyvas organizmas, angliškai vadinamas scoby‘is – simbiozinė bakterijų ir gerųjų mielių kolonija. Tokios fermentacijos metu paprasta saldinta arbata tampa kažkuo stebuklingu.

Latvijoje, Vokietijoje ir Rusijoje buvo atlikta daug mokslinių tyrimų ir ištirta reali kombučos nauda. Taip pat jau yra daug žmonių, reguliariai vartojančių šį stebuklingą gėrimą. Visi jie sutinka dėl šių kombučos privalumų;

• Kadangi tai fermentuotas maistas, turintis daug probiotikų (gerųjų bakterijų) ir enzimų, padedančių medžiagų įsisavinimui - kombuča gerina virškinimą; Probiotikai taip pat gali prisidėti kovojant su kandida, depresija ir nuotaikų svyravimais; 
• Kombuča gali būti geriama norint numesti svorio, vėlgi dėl tų visų virškinimą skatinančių dalykų; 
• Ji turtinga gliukoze ir haliurono rūgštimi, todėl labai tinka žmonėms turintiems problemų su sąnariais ir sportininkams (gliukozė – suteikia energijos); 
• Turi detoksikuojančių, valančių savybių – valo kepenis; Turi daug gliukaro rūgšties, o tai, kartu su detoksikacija ir dietos pakeitimu į žalią, gyvą arba veganišką mitybą, gali padėti esant vėžiniems susirgimams; 
• Kombučoje gausu antioksidantų, o tai labai stiprina mūsų imunitetą ir duoda mums energijos; 
• Gali suteikti geresnį, ramesnį, gilesnį miegą; 
• Turi daug vitaminų B ir C;

Kombuča gali puikiai pakeisti kažkieno taip pamėgtus gazuotus gėrimus, nes po fermentacijos gėrimas tampa šiek tiek putojančiu, su burbuliukais. Tik nereiktų ja piktnaudžiauti, nes vis dėlto joje yra pakankamai cukraus, sakoma, kad bakterijos perdirba iki 90 % cukraus, pusę litro kombučos lieka iki 1 g. cukraus.

Einam prie svarbiausio klausimo – kaip pasigaminti šio stebuklo? 

Pirmiausia – jums iš kažkur reikės gauti to vadinamo scoby‘io vaikelį – t.y. naują savo „bakteriuką“, kartu su maždaug pusė stiklinės kombučos gėrimo. Pabandykit paieškoti tarp draugų, aš radau internetu, pasidalino vaikinukas žaliavalgių grupėje. Tada procesas toks:

• Vakare užplikykite arbatą dviejų litrų stiklainyje, jums reikės maždaug 2 pokelių arba 1 šaukšto arbatos, man skaniausia daryti su žalia, balta arbata arba mate (taip pat paskutiniu metu pamėgau - per pusę žalią arbatą su kažkokiom žolelėm, labai geras skonis gaunasi, net būna nieko nededu papildomo antrinės fermentacijos metu). Įberkite pusę  puodelio cukraus, maždaug 100 ml. ir išmaišykite. Palikę kol atvės, ryte atvėsusią nukoškite. 
• Švariomis rankomis įleiskite savo „bakteriuką“ į stiklainį su arbata; 
• Įpilkite puodelį kombučios, kurią gavote iš gero žmogaus kartu su „bakteriuku“; 
• Uždenkite švaria medžiagine arba vienkartine servetėle, užspauskite gumyte; Ant stiklainio būtinai priklijuokite datą, kada gaminote kombučią; 
• Pastatykite į vietą, kur nėra tiesioginės saulės šviesos, nejudinkite; taip laikykite 7-12 dienų; 
• Kai stiklainyje pradeda matytis burbuliukai, bei jaučiasi silpnas acto kvapas (man dažniausiai užtenka 7 dienų) – išimame savo „bakteriuką“, įdedame į švarų stiklainį kartu su šiek tiek kambučios – iš jo galėsime gaminti naują partiją, o jei norime padaryti pertrauką – stiklainį saugome šaldytuve; 
• Kombuča supilstome į stiklinius butelius arba mažesnės talpos stiklainius antram fementavimui; 

Va čia ir prasideda svarbiausioji dalis arba tai, kas mūsų gėrimui duoda skonį ir spalvą. Žinoma, kombučą galima gerti jau iš karto. Tačiau tik po antro fermentavimo ir skonio pridėjimo ji tampa tokia, tikra Kombuča, su skoniu, su cinkeliu.

Skoniui galime naudoti įvairiausius dalykus, tai gali būti vaisiai, uogos (gabaliukai, jų sultys, tyrelė); gali būti prieskoniai, žolelės ar netgi gėlės. Reikia paeksperimentuoti ir atrasti savo mėgiamiausią variantą. 

Man skaniausia – su avietėmis arba imbieru. Į vieną litrinį butelį įdedu maždaug 5-6 šaldytas avietes arba piršto galiuko dydžio smulkinto imbiero gabaliuką.

Paliekame kombučią kambario temperatūroje (jei vasara ir labai karšta, galima statyt į šaldytuvą) 1-3 dienas, kol susifermentuos mūsų uogos ar imbieras; perkošiame ir wolla skaniausia gerti atšaldytą..

Tokia kombuča gali stovėti šaldytuve iki mėnesio, todėl taip pat svarbu užsirašyti datą, tačiau maniškiame ji ilgai neužsistovi..