skaitiniai apie takelius ir žvejus

Skaitiniams ir pamąstymams, apie viską ir apie nieką :)

Šiandien daug vaikščiojau ir daug visokių reiškinių sutikau išorėj ir viduj. Kaip kad baidarinką plaukiantį sau Neryje prieš srovę, nežinau gal sportavo žmogus ar ką, bet toks jau vidutinio amžiaus, vienas plaukė ir dar tempą gerą laikė.. Tada ir pradėjau galvot apie tą "prieš srovę".. Ir dar apie takelius. Esu iš tu "einu kur noriu" žmonių. Na žinoma, jei negalima ar kas - aišku aš ten neisiu. Bet turiu omeny, kad labiau mėgstu vaikščiot po žolę nei asfaltuotais takeliais. Negalioja rudeniui ir baloms. O dar mėgstu nukirtinėt kampus ir kelius, turbūt esu visokių miesto vejos prižiūrėtojų ne pats mėgstamiausias asmuo. Bet pažįstu žmonių, kurie niekad nenukirs kampo, kurie nemėgsta vaikščiot ne per takelius. Lyg tai būtų kažkas blogo. Iš tikro jau einame prie to, esu buvusi parkuose, kur negalima vaikščiot per žolę ir yra tokie skelbimai. Esu buvusi ir tokiuose, kur yra skelbimai, kad per žolę vaikščioti galima ir jie džiugina. Bet iš kitos pusės ar tai neturėtų būti natūralus dalykas? Natūralesnis nei asfaltas? Ir kodėl žmonės jaučiasi blogai eidami ne per takelį.. Nes dažniausiai (aš stebėjau) būtent taip visi vaikšto. Ir kol pas mus mieste nepadarė takelių palei upę, palei ją vaikščiojo žymiai mažiau žmonių. Kodėl taip?.. Atrodo na toks paprastas, paprastas, elementarus dalykas. Bet galbūt eiti be tako, pirmam, "civilizuotoje" visuomenėje visad sunkiau, kaip kad plaukti prieš srovę su baidare.. Nes kai aš vaikštau be takų palei Nerį sutinku tik girtuokliaujančius ir žvejus.. Galbūt taip ta mūsų sistema mus ir formuoja, nuo tokių mažų, paprastų dalykų. Kas "galima", kas "negalima, kas "padoru" ir pan. Kad reikia vaikščioti tik visų išmintais takais ar dar geriau nutiestais, nes kas gi dėsis jei visi pradės vaikščiot kur nori. 

 

stebuklinga kakavos pupelė arba šokoladinis pusryčių kokteilis dubenėlyje

Visad stengiuosi su receptu jums kokią pasaką patiekti, nes, na juk taip žymiai skaniau skaityti. :) Tad ir šį kartą pasaka - apie stebuklingą kakavos pupelę. 

Seniai, seniai... Iš tikro tai ne taip seniai - o maždaug prieš kokius 4 metus, kai Indijoj pirmą kartą paragavau kakavos pupelių ir visą maišą namo parsitysiau. Parsitysiau maišą nepaisant to, kad iš to pirmo paragavimo skonis visai nepatiko. Bet aš visad stengiuos antrą šansą viskam ir visiems suteikti, galvojau ragausiu dar. Bet geriau nepasidarė. Tos pupelės buvo padovanotos nepamenu kam, tik tikiuos tam žmogui jos labiau patiko. O viskas dėl to manau, kad jos buvo neekologiškos ir kepintos, tiksliau pusiau degintos. Žodžiu, nusikėlė mano noras paragauti tų visur išliaupsintų super kakavos pupelių iki praeitos savaitės, kai pagaliau į rankas pateko "Žaliasis pakelis" - ekologiški, visai nekepinti, raw kakavos pupelių gabaliukai (cacao nibs). Ir šį kartą įspūdis buvo absoliučiai kitoks - tik teigiamas, o skonis būtent toks, kokį ir įsivaizdavau, kai apie jas skaitydavau. Toks grynas, traškus šokoladas, pačioje natūraliausioje savo formoje. Nesaldus. Bet aš ir nemėgėja saldaus - mėgstu kartų, juodą. Bet čia gi turėjo būti pasaka apie stebuklingą kakavos pupelę, ne mano ragavimų istorijos.. 

O tie stebuklai pupelės, tai tikrai rimti, pažiūrėkit patys:

• Nekepintose kakavos pupelėse yra 40 kartų daugiau antioksidantų nei mėlynėse. Todėl jos pagrįstai vadinamos - grožio maistu, bei gali padėti apsisaugoti nuo vėžio;
• Vienas didžiausių augalinių geležies šaltinių - jose dukart daugiau geležies nei špinatuose, daug kur rašo, kad augalinė geležis lengviau pasisavinama, jei vartojama su vitaminu C, kaip kad apelsinu;
• Turi be galo daug magnio - širdžiai ir smegenims. Na tą tai visi žinome, manau daug ką egzaminų metu, besimokant traukdavo ant šokolado.
• Turi daugiau kalcio nei karvės pienas;
• Natūralus antidepresantas ir nuotaikos "kraniukas" (pakėlėjas); nes ten įeina cheminiai junginiai kažkokie, kuriuos man sunku ištarti ir prisiminti, bet bet kokiu atveju - tai sveikas, skanus ir legalus būdas pasikelti nuotaiką :)

Jeigu dar neatsirado noras jų patriauškint, dalinuosi mano paskutiniu metu priklausomybe - šokoladiniu kokteiliu dubenėlyje :)

7 stebuklingos sulčių naudos

Rytiniams rūkams pradedant tirštėti, o dienoms trumpėti, jau žinau, kad atėjo laikas.. Laikas rudeniniam organizmo valymui sultimis, kitaip - sulčių detoksui. Kiekvieną pavasarį ir rudenį, keičiantis sezonams, apie lygiadienį - pats tinkamiausias laikas visokioms organizmo valymo procedūroms, pasninkams. Todėl aš visad stengiuos tą laiką išnaudoti. O paskui džiaugiuosi praskaidrėjusia galva, pašviesėjusiomis mintimis ir oda, palengvėjusiu kūnu.

Rudenį tai žymiai maloniau ir lengviau daryti nei pavasarį. Nes medžiai, podėliai, rūsiai ir močiučių prekystaliai turguje tiesiog lūžta nuo  spalvingų, šviežių rudens gėrybių. Be to dar ir nuo vasaros sezono tų gėrybių šiek tiek likę. Tad pats laikas pradėti rinkti, ar pirkti ir spausti - vitaminintis, kad prieš rudens balas, šaltukus ir aplinkui nosį vis šnirpšiančius žmones, būt pasiruošus. 

Taigi, kodėl sultys ir kuom tos sultys tokios ypatingos?

Žaliavalgiškas skanėstas be riešutų

Būna dienų, kai suplanavus pikniką parke, visą dieną pliaupia lietus, arba būna dienų, kai neišsimiegi ir vaikštai visas nesusipratęs, lyg daužtas lengvai, arba būna ir labai gerų dienų, kai ateina aplankyti draugas ir sėdi ir daliniesi apie gyvenimo prasmę, kiekvienas apie savąją ir laikas skrenda nepastebimai, lyg vaikystėj. Žodžiu, visais šitais atvejais, situaciją pagerint arba pataisyt gali vienas paprastas desertukas, jį pagaminsit, tiesiogine tų žodžių prasme, per kelias minutes iš dviejų paprastų ingridientų. Ir jis be riešutų !!! Ir žaliavalgiškas !!! :)

O pavadinti šį gėrį galima šokoladu, arba šokolodainiu, arba brown'iu, arba pyragu arba kaip tik noris ir priklausomai nuo to, kokią formą jam suteiksit.

Pilnas bliūdas gėrio pusryčiams arba kokteilis dubenėlyje

Jau seniai užsienio blogerių, bei visokiuose sveiko maisto puslapiuose esu užmačiusi tokį dalyką, kuris kažkaip ir kažkodėl pas mus nėra labai populiarus. Bent jau neteko matyti žaliavalgių kavinėse. O gaila.. Skonis ir vaizdas tiesiog pasakiški. Bet svarbiausia - tai puikus būdas, pagyvinti tą patį, gal šiek tiek pabodusų pusrytinį kokteilį ir kievieną rytą mėgautis vis kitu patiekalu. Pristatau: acai bowl arba kokteilis dubenėlyje.