iš marokiečių gyvenimo

Žinoma, kažko tokio super šokiruojančio kaip Indijoj- čia nerasi :) nieks prie tavęs gatvėj nepuola ir nebando sukišti drato į ausį (taip, taip - buvo ir šitaip, ten pas juos vadinasi tokia ausų valymo paslauga, o kadangi angliškai nemoka, o ir šiaip triukšmas aplink didžiausias - tai net nebando atsiklausti prieš imantis veiksmų).. bet yra savų įdomybių :) pvz labai daug žmonių vaikšto su pižamom mieste ir naminėm šliurėm..:) visokiom tokiom ružavom pūkuotom..:) ne tai, kad keli žmonės - bet visur mieste pamatysi - pižama kokia raudona su širdutėm ar su meškiukais, megztukas koks ir tos tapkės.. :) o tapkės tai išvis jiems atrodo kad čia normali avalynė pilnavertė..:)

O dar šiandien pvz du žmonės pasiūlė man apsikeisti batais :) pradžioj galvojau kad bajeris tas "swap shoes"- bet jie labai rimtai netgi.. Nu ne pirmos jaunystės tie mano Teva sandalai, bet užkliuvo jiems kažkaip...

Arba būna pvz eini, nešiesi maišą mandarinų, valgai - prieina marokietis, kiša ranką į maišą - sako "can I?" nekaltu veidu, pasivaišina ir nueina.. :) 

o ką - nieko...:) ir tikrai čia ne dėl biednumo kokio- mašinos geresnės nei Lietuvoj.. ir šiaip..:) tiesiog jie tokie..

Ir jeigu staiga išgirsti kad gatvėje visi ploja ir švilpia ir pritarimo šūksnius, lyg per futbolo rungtynes įmušus įvartį - gali būti, kad per futbolo rungtynes įmušė įvartį - o gali būti kad pradėjo lyti.. kaip kad dabar.. pirmą kartą, kol čia esu..:)

Burokėlių, apelsinų ir kalendros salotos

Na va.. Koks čia raw blog'as, jei dar nei vieno raw recepto neįdėjau.. Taip jau atsitiko, kad blog'o gimtadienis sutapo su kelionių-klajonių pradžia, o kaip žinia, kai be namų esi, sunkoka kokį virtuvinį šedevrą sukurti :) tenkinies mandarinais, apelsinais, avokadais, obuoliais, datulėm ir kitais gėriais jų neperdirbtam pavidale :) Bet vis dėl to, jau kelias dienas iš eilės susimeistravę ekspromtu savo viešbučio kamabariuky dubenį iš vandens bambalio lepinamės saločikėm.

Šios vienos mėgiamiausių - labai jau dera skoniai.. ir jos tokios subtilios, ale gourmet gaunas :)

Taigi - suplėšom vieną salotos galvą, supjaustom kelis burokėlius, vieną didelį apelsiną arba du (reikalo negadina), pusę čiliuko, kuokštelį kalendros (kas nemėgsta - galima dėt petražolių, kokių kitų žalumynų arba apsieit visai be jų), pašlakstom alyvuogių aliejum ir mėgaujamės..:)

Ei Žmogau

"Ei, žmogau, pirmąkart sutiktas kelyje, gal paskutinįkart sutiktas šiame beveidžių ir varginančių dienų kaleidoskope, žmogau, norintis man papasakoti apie save, tapti ne atsitiktiniu, ne vienu iš daugelio - tapti mano, man žinomu, man svarbiu, vertu mano minčių, pagarbos, meilės, gailesčio ar pasididžiavimo, žmogau, kuris nori prisijungti prie manęs ar mane prisijungti, kad ne šalia eitume, o drauge, kad išvien šviestume tamsoje, palaikytume vienas kitą, taptume to paties paveikslo dalimis, vienuose rėmuose, vienų dažų ir vieno sumanymo jungiami...

Nepasakok man savo biografijos, nerodyk man dokumentų, nedemonstruok kūno grožio ar raumenų jėgos - man nerūpi tavo pavardė, tavo profesija, man rūpi, kuo pats save laikai slapčiausiomis pasikalbėjimų su savimi akimirkomis, man svarbu, ko tu iš tiesų šiame pasaulyje trokšti, ką tikrai nori sužinoti, kam be savigailos atiduotum visą gyvenimą...

Man nerūpi, kiek tau metų, man svarbu, ar esi ne per jaunas jau mylėti ir ne per senas vis dar mylėti, ar vis dar mėgsti, moki svajoti, ar tavo svajonės vis dar geba pakilti, ar ne per sunkios, ne per buitiškos jos atsiplėšti nuo žemės, ar dar pavyksta užsisvajoti taip, kad akimirksniui ištrūktum iš savo kūno?..

Man nerūpi tavo tautybė, išsilavinimas, pareigos, politiniai įsitikinimai, man rūpi, ar bijai mirties, ar iš tiesų ieškai Dievo, ar užtektų tau ryžto išmainyti save į Jį, jėgų sukurti save iš naujo, ar užtektų pasiutimo prarasti save, būti nužudytam širdgėlos, išdavystės ir vėl prisikelti...

Man nesvarbu, kiek kalbų tu moki, nesvarbu, ar geras esi meilužis, ar šauniai atrodytum ekrane, ar mokėtum šmaikščiai atkirsti, ar ilgai sugebi išsilaikyti aplinkinių dėmesio centre, man rūpi, ar verkei vaikystėje Jono Biliūno kliudytos katytės ir ar verktumei šiandien?

Man nerūpi, ar svarbūs žmonės buvo tavo tėvai, nerūpi, su kuo tu esi puotavęs prie vieno stalo, kokius valdžios vyrus, gražuoles ar garsenybes pažįsti, man rūpi, su kuriais žmonėmis tu būni savo giliausios vienatvės akimirkomis, su kuo moki pasitarti, drauge pasišypsoti, pasibučiuoti tada, kai šalia visiškai nieko nėra?

Man nesvarbu, ar tavo piniginė vos užsisega nuo ten knibždančių milijonų, ar joje teguli vien merginos nuotrauka, man rūpi, ar esi praleidęs bent vieną nemigos naktį ne todėl, kad negalėjai užmigti - todėl, kad neleidai sau, aukodamas miego valandas kam kilnesniam, svarbesniam už save, man rūpi, ar esi gyvenime badavęs ne dėl skurdo - tik todėl, kad pamiršai pamaitinti savo kūną užsiragavęs sielos maisto - knygų, maldų, meilės, svajų ar ramybės...

Nerodyk man savo garbės raštų, titulų regalijų, nežėrėk antpečių žvaigždėmis ir nežvangink ordinais ant krūtinės, man nesvarbu, kaip iškilai, ar savomis jėgomis pasiekei karjeros, man rūpi, ar gali dar atleisti kitiems jų kaltes, ar dar sugebi sau neatleisti savųjų?

Man nerūpi, kiek šalių esi aplankęs, prie kokių įžymybių nusifotografavęs, kokių prabangių ir ne kiekvienam pasiekiamų pramogų esi patyręs, man svarbu, ar dar nepaklydai politinių, ekonominių, socialinių sistemų pasauliuose, ar dar sugebi įžvelgti Dievo tvertą pasaulį, kur tiesiog kvepia grumstas, dygsta žolė, klykia paukštis...

Man nesvarbu, ar tiesą man atsakytum, jei išties klausčiau tavęs visų šių dalykų žvelgdamas į akis, man rūpi, ar tau dar teberūpi, ar pabūni nors retkarčiais ne savimi, o tiesiog žmonijos dalimi, gyvastimi tarp gyvasties, balsu tyruose, šūkaujančiu: “Ei, žmogau”?..

Ir ausimi, vis dar laukiančia, dar nepavargusia laukti atsiliepiančiojo balso.."

Gerb. Rimvydo Stankevičiaus straipsnis

apie laimę

Mielas Darius dalinasi šviesa :)

a bit of African sounds :)

Chefchaouen'as - mėlynasis miestelis

Taigi, aš jau Maroke, kaip ir kodėl - čia jau kita ilga istorija, kuria gal kada pasidalinsiu :) Pirmas miestukas, kuriame atsidūrėm tą pačią naktį, keltu kirtę Gibraltarą - Chefchouen'as.. Labai labai ypatingas miestukas..:) Vertas pasakos :)

Seniai seniai..:) Gilioj jaunystėj, buvau pakibus ant mėlynos spalvos. "Pakibus" tiesiogine ir visom įmanomom to žodžio prasmėm :) Kelis metus iš eilės visi mano daiktai, drabužiai - nuo kojinių iki pirštinių, sagų, plaukų segtukų tiesiog privalėjo būt mėlynos spalvos. Tuo metu mėlyna, žydra, indigo ir visi jų atspalviai buvo artimiausia spalva mano mintims, nuotaikoms ir sapnams. Turbūt brangūs ir artimi dar atsimena tą, mėlynąjį periodą :)

Tai va. Po tiekos metų pagaliau atsidūriau mieste, kur lygiai taip pat - Viskas Mėlyna.

Namai, stogai, grindinio plytelės, taxi autumobiliai, sienos, langai, indai, paveikslai, nuo žemės iki dangaus - Mėlyna :) O jei trūksta mėlynumo dar visur  gali nusipirkti mėlyno pigmento - šiaip - pasimėlyninti :)

Kartais beklaidžiojant tom gatvelėj apima jausmas, lyg bristum vandenyno dugnu. Ta mėlyna po kojomis, visur aplink ir virš galvos lyg įsupa tave į vėsų, laiką ir mintis stabdantį glėbį. Kur tiesiog noris prisėsti ir leisti tom bangom ristis, užlieti galutinai..Ramuma.. ramuma...

Žinoma, Chefchouen'as ne tik mėlynas, bet ir pilnas saulės, tinginiaujančių katinų, bei saldžios stiprios mėtų arbatos, kaip ir visi Maroko miestukai..