Odė skrebučiui su avokadu

Nežinau, kaip jūsų, bet, asmeniškai mano - vienas mėgiamiausių pusryčių yra skrebutis su avokadu. Apkritai, aš pusryčių maistus galėčiau valgyt tris kartus per dieną. Kartais ir valgau - esu tikra pusryčių fanė. O avokadų skrebučiai taip patinka, turbūt dėl to, kad juos galima ruošti skirtingai ir išgauti visai skirtingus skonius. Dėl to ir nusprendžiau pasidalinti tokiu paprastu receptu (nors čia bus du receptai viename), nes kiekvienas gamina avo skrebutį kitaip/savaip ir galbūt įkvėpsiu jus pabandyti mano variantus.

Man skaniausia gerai prinokusį avokadą išskobti šaukštu, pastatyti jo kalną ant apskrudintos duonos riekelės ir sutrinti tiesiog ant duonos šakute. Pačią duoną neseniai atradau avižinę, nes stengiuosi mažinti gliuteno vartojimą. Tai va, radau "Iki" prekybcentryje tokią, berods "Biržų duonos", duonelę visai be gliuteno (ji, tiesą sakant, skaniausia ką be gliuteno galima įsigyti paprastam LT prekybos centre), dar kepu savo duoną iš daigintų grikių, kažkada dalinausi, tačiau patobulintu receptu pasidalinsiu artimiausioje ateityje. Apie duoną tiek, tačiau skrebučio skanumą lemia ne duona ir net ne gerai prinokęs avokadas, kas išties labai svarbu, tačiau svarbiausia čia - pabarstukai, arba ką beriame/pilame ant viršaus.

Arbatos ritualai

Kai prieš kelias savaites pasidalinau post'u apie kavos atsisakymą ir kuo aš ją keičiu, sulaukiau daug komentarų ir žinučių. Supratau, kad ne aš viena mėgstu siurbčioti kažką maloniai šilto ir kvepiančio vėsiais rudens vakarais prie knygos ar filmo.

Tiesą sakant, arbatos (taip, aš vis dar negeriu kavos ir jau nebeprisimenu jos kiekvieną dieną :) gėrimas man visada buvo toks vienas maloniausių ir paprasčiausių ritualų. 

Arbata, tai pertrauka tarp darbų ir veiklų, ji reiškia man - laiką sau, kai bent tas 15 minučių visai nebereikia skubėti, galima pamiršti planus, dienotvarkę, tiesiog būti, kvėpuoti arbata ir mėgautis jos šiluma, kuri mane visad sušildo ne tik fiziškai, bet ir dar kažkaip kitaip.. Viduje.. 

Arbata taip pat - draugystė, kažkas vienijančio, jungiančio su kitu žmogumi, lyg bendras susitarimas, lyg pažadas, kad va, susitikome ir skiriame vienas kitam ramaus laiko prie arbatos, vienas kito gyvenimui, kasdienybei ir bendrystei.

Oi kokia odė arbatai gavosi :) Ir vien dėl to, kad noriu pasidalinti su jumis visais savo karštais gėrimais, kuriais mėgstu mėgautis. Sarašiukas nuolat besikeičiantis, nes kaip ir maiste, vis mėgstu išbandyti naujus, netikėtus skonius ar derinius. Tačiau nuotraukoje matote viską, ką labiausiai pamėgau paskutiniu metu.