2017 m. liepos 18 d., antradienis

Ieva bando: "nauja" virtuvė su foxypaint (prieš ir po)

Taip, čia nebus maisto įrašas. Ir net ne sveikos gyvensenos. Tačiau, kadangi mano interesai visada platūs ir į jų lauką, jau labai seniai patenka turbūt viskas, kas nors kažkiek susiję su ekologija, sąmoningu gyvenimo būdu, vartojimo mažinimu ir... zero waste lifestyle. 

Visi pastarieji, išvardinti dalykai yra apie pakartotiną panaudojimą, senų daiktų sutaisymą, o ne iš karto bėgimą ir pirkimą naujų. Tai va, apie tai ir rašysiu. 

Apie pakartotiną panaudojimą savo virtuvės. Taip, taip, projektas nemažas, dėl to ir tempėsi taip nuo pavasario. Kadangi iki šiol daug keliaudavau, butuko remontai nebuvo prioritetas, bet šiek tiek nusėdus po kelionių labai norėjau truputį atsišviežint. Neskausmingai, nebrangiai ir nesunkiai. 

Mano virtuvė nuo senų senų laikų buvo iškalta lentutėm, kurios lakuotos ir kaip žinia su laiku tampa tokios ryškios oranžinės, visai ne medžio ir nelabai gražios spalvos. Sugalvojau, kad būtų fainai jas tiesiog nudažyt šviesiai, kažkokiu baltu atspalviu. Ir žinoma, būtų smagu, jei nereiktų nieko šveisti, gramdyti to lako, nes lentelės nelygios, o su tokiais krašteliais, žodžiu, jei būtų tekę šveisti, tai projektas visai nebūtų įvykęs. Skaitinėjaus internete kelias dienas, skambinaus į parduotuves ar yra tokių dažų, niekas man nieko naudingo nepapasakojo. Kol netikėtai užtikau lietuvių įkurtą kompaniją, Foxy Paint, gaminančią būtent tokius dažus, kokių man reikia ir skirtus būtent daiktų atnaujinimui. Taip pat, visiems paviršiams: metalui, medžiui, betonui, you name it. Vandens pagrindu, bekvapius, kuriuos galima tepti tiesiai ant daikto, nesvarbu ar jis dažytas, ar lakuotas, ar dar kažkoks.

Tai jau kelis mėnesius tie dažai stovėjo mano virtuvėj, garbingoj vietoj, ant akių, kad aš vis nepamirščiau. Bet kaip kaip jau minėjau - projektas rimtas, tad ir užtruko. Kol nusprendžiau tiesiog atsipalaiduot ir dažyt po vieną sieną, nes viskam iškarto niekaip negalėjau rasti nei laiko nei jėgų.

Taigi, prieš pradedant viskas atrodė taip:


O pabaigus, šitaip:


Ką aš galiu pasakyti apie dažus: man be galo patiko. Pirmiausia labai patiko kaip jie atkeliavo: popierinėj dėžutėj ir užklijuoti ne plastikine lipnia juosta, o popierine - žodžiu viskas labai ecology ir zero waste oriented. O dar, kadangi jie vandens pagrindu, jokių įrankių nereikėjo išmesti: kiekvieną kartą tiesiog išplaudavau vandeniu volelį, šepetėlį, talpą ir naudodavau kitą kartą.

Spalva taip pat man labai patiko, naudojau 16 numerį, nordic white. Tiesa iš pradžių, reikėjo priprasti, nes labai jau balta atrodė, bet pati taip norėjau, jei daryčiau antrą kartą, gal rinkčiaus gelsvą kokią, šiek tiek linxmesnę. 


Patys dažai absoliučiai atitinka aprašymą: tikrai nereikia nieko gruntuoti, šveisti, keisti. Visai nesmirda! Turi lengvą kvapą, bet nėr to tokio acetono, ar chemijos kvapo kaip būna ir tikrai galima tam pačiam kambary viską sau daryt, ką nori. Labai greitai džiūna. Matiniai, ko aš norėjau. Bet labiausiai man patiko jų skalsumas, kadangi dengiamas jau padengtas paviršius, matyt todėl dažų reikia labai nedaug, aš naudojau volelį, o tarpams - teptuką. Pradžioj su teptuku dažiau tuos tarpus, o paskui su voleliu. Voleliu tepiau du sluoksnius, nes mano patamsėjusios lentutės persimušė, tačiau vistiek dažų užteko, pagal foxy paint puslapy nurodytus kiekius reikalingus tam tikrai kvadratūrai, ir dar liko. Nes na tikrai skalsūs, Galvoju nusidažyti iš vytelių pintą tokią senovinę lempą dar taip pat baltai :)


Tikrai galiu rekomenduoti, neturiu jokių neigiamų atsiliepimų, nei pastebėjimų. Anei vieno. Nors susisiekus su įkūrėja, ji rekomendavo iš pradžių mažą plotelį nudažyti, kad galbūt gali keistis spalva dažų, nuo to seno acetoninio lako, kuriuo dengtos buvo mano sienos. Bet kai man jau užėjo noras dažyti, tai aš jau nenorėjau jokių pasibandymų. Ir nieko neatsitiko, puikiai pasidengė. 

Nuostabūs dažai, labai gražios, pastelinės spalvos, jokio vargo, vien tik teigiami atsiliepimai ir net plojimai :) Mano visus lūkesčius atitiko ir dar taip maloniai nustebino skalsumu.

Jei reikės dar kažką perdaryti, keisti, tik šituos dažus naudosiu. Dar be galo džiugu, kad tai lietuviškas produktas ir iniciatyva. Galbūt kažkas dar esate juos išbandęs ir norite pasidalinti savo pastebėjimais ir atsiliepimais. Lauksiu komentaruose :)

2017 m. kovo 28 d., antradienis

Ne-silkė pataluose

Šis receptas laukė būti paleistas į platųjį pasaulį jau gerus porą mėnesių. Bet pabandyti jį pati, atkurti originalų, tačiau veganišką patiekalą rezgiau mintį turbūt ne vienus metus. Todėl, kad tai buvo vienas mano mėgiamiausių patiekalų, kiek tik save prisimenu. Idėjų kaip tai padaryti sėmiausių iš rusiškų maisto tinklaraščių. Nes tas patiekalas gi išvis ir tėra žinomas tik Rusijoje, Ukrainoje, bei buvusiose sovietų sąjungos šalyse.

Tokia, veganiška ne-silkė pataluose be galo tiks (dėl savo įspūdingos išvaizdos) pagaminti, pasiimti su savimi į velykinius (ar kokius kitus šventinius) pietus su šeimyna, draugais ir artimaisiais. Jūs tikrai turėsite ką valgyti ir, garantuoju, visiems be galo magės paragauti. Ypač visosm tetoms, dėdėms, seneliams, kas dar tuos laikus gerai atsimena.  Nes jo ne tik išvaizda fantastinė, bet ir skonis. Atitikimas su originaliu patiekalu sakyčiau (kiek atsimenu ) - 90 %.

2017 m. sausio 17 d., antradienis

pats skaniausias žaliavalgiškas morkų tortas

Turbūt pavadinimas skamba labai optimistiškai - "pats skaniausias", bet iš tiesų pats skaniausias iš tų, kuriuos bandžiau gaminti ir kuriuos teko ragauti. Morkų pyrago/torto pirmą kartą ragavau seniai seniai, kai gyvenau Amerikoje, pas mus apie juos tada, prieš penkioliką metų gal ir buvo kas girdėjęs, bet niekas negamino. O man iškarto labai patiko. Man apskritai patinka visokie deriniai/kepiniai/gaminiai su vaisiais ir daržovėmis, labiau negu be jų :) Kai žaliavalgiavau, dažnai gamindavo žaliavalgišką morkų pyragą, paprastesnį nei šis tortas. Pamenu, vieną kartą, Ukrainoje teko skaityti paskaitėlę apie žaliavalgystę ir kad iliustruočiau jos privalumus tokį pyragą nusinešiau ten, tai jį visavalgiai žmonės, tik šiek tiek besidomintys sveikesne gyvensena minėjo ir minėjo net keli metai praėjus po tos paskaitos, receptų prašė ir gamino. Tai va - o šitas tortas dešimt kartų skanesnis. Iš vis - bomba. Drėgnas, turtingo skonio, o savo tekstūra beveik nesiskiria nuo kepto. Gaminau jį per Naujus Metus ir visiems be galo patiko. Valgėm gal keturias dienas, nes buvo didelis, su pasimėgavimu iki paskutinio kąsnelio. Tortą gaminau su vienu slaptu ingridientu, kuris "makes all the difference".