veganiška pusrytinė burnočio košė

Jau seniai seniai kontempliavau mintį, dalintis šitame blog'e ne tik žaliavalgiškais patiekalais, bet ir veganiškais receptais. Nes mano pačios mityba veganiška su žaliavalgiškais intarpais ir ilgesniais pažaliavalgiavimais vasaros metu. Taigi, labai tikiuos, kad ir tokie receptai kažkam patis ir bus naudingi. Viską visada gaminu vienodai - kuo mažiau ingridientų, kuo paprasčiau ir kuo sveikiau - mėgstu tikrą maistą.

Ypatingai šaltu sezonu sau ir artimiesiems gaminu daugiau veganiškų patiekalų, nors stengiuosi ištisus metus rytais vistiek gerti žalią kokteilį arba sultis, o vakarienei irgi kažką žalio - dažnai tai būna keli greipfruktai, salotos ir pan, kadangi grįžtu namo vėlai, po jogos pamokų, tai vakarienė išties būna minimali, tik kad užmigti ne tuščiu skrandžiu :) 

Bet būna tokių šaltų, apsiniaukusių rytų, kai šildymas jau išjungtas, o pavasaris kažkur pasiklydo ir kai visai visai nesinori plaktis to kokteilio. O norisi kažko šilto, minkšto ir švelnaus, kaip iš vaikystės. Na, brangiausio šuniuko ar sekmadieninio mamos pakutenimo lovoje gal nepavyks susigrąžinti, bet košę išsivirti galima :) 

Tame recepte, kuriuo pasidalinsiu galima naudoti bet kokias kruopas ar dribsnius, galima naudoti avižinius dribsnius, soras ir pan. Bet šį kartą siūlau pabandyti burnotį. Burnotis buvo vienas iš tų kelių dalykų, kurių niekaip nepavyko paragauti žaliavalgiškoj formoj, smulkios sėklytės niekaip nenorėdavo dygti daiginant, nors žemėj pasodinus dygo puikiai. O valgyti nedaigintas - labai kieta ir visai neskanu. Man jį visada norėjos išbandyti, nes visur rašo, kad burnotis arba amarantas stebuklingas augalas. Ar žinojote, kad burnotis lėtina senėjimo procesą, ma­žina cholesterolio kiekį kraujyje, gydo tuberkuliozę, bronchitą ir daugelį kitų negalavimų? Gydomąja galia burno­čiai prilygsta ženšeniui arba auksiniam ūsui, o maistine verte lenkia vi­sas šiuo metu egzistuojančias pasaulio augalijos rūšis.

Seniau burnočiai buvo viena iš svarbiausių maistinių augalų rūšių. Burnočių sėklose vidutiniškai yra 15–17 proc. baltymų, 5–8 proc. riebalų ir 3,7–5,7 proc. ląstelienos, t. y. gerokai daugiau, nei kituose  grūduose. Pagal aminorūgščių balansą burnočiai prilygsta motinos pienui. Šiuose augaluose gausu kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio. Kitaip, nei daugelyje javų rūšių, burnočiuose beveik nėra gliuteno, kuris gali sukelti alergiją.

Burnočio košė gaunasi  tikrai stebuklinga, labai ją pamėgau. Galima valgyti ją su šviežiom daržovėm sumaišytą, kaip kažkokį plovą, ar su troškintom, galima valgyti saldžią.

Šį receptą man atvežė mano draugė Lina iš wholehearted delights, kur ji dalinasi nuostabiomis nuotraukomis, istorijomis ir savo receptais, būtinai aplankykit.  Taigi, košė makalošė. Jums reikės:

• vieno puodelio burnočio sėklų;
• kelių šaukštų obuolienės;
• vieno - dviejų šaukštų su kaupu tiršto kokosų pieno, kur būna skardinėse;
• (kokosų žiedų cukraus ar datulių pastos, jei pageidaujate pasisaldinti);

Puodelį burnočio beriam į maždaug du puodelius verdančio vandens ir verdam ant mažos ugnies vis pamaišant, galima uždengus, maždaug 15-20 min. Kai jau visai nebelieka vandens, įkrečiam obuolienės ir įmaišom kokosų pieno, saldinam jei norisi, dar viską paverdama kelias minutes, kad viskas sušiltų ir pasiskirstytų skoniai. Viskas :) Patiekiam - vieną arba su kokiais vaisiais skanintą. 

Labai siūlau pabandyti pasigaminti, nes košė gaunasi tokia tiršta, kreminė, labai pieniška ir su egzotikos prieskoniu, visi skoniai puikiai dera, o kur dar burnočio naudingumas. :)

Tačiau ingridientai reikalauja papildomo paaiškinimo :) Taigi:

Labai rekomenduoju naudoti tik ekologiškas burnočio sėklas, nes paprastose būna smėlio ar smulkių akmenukų, kurių niekaip neįmanoma išmirkyti, nukošti, kitaip pašalinti dėl pačių sėklų smulkumo ir tas faktas su išplaukiančiom pasekmėm absoliučiai sugadina košės valgymą :) Bandžiau daug įvairių rūšių - jei ne eko, visad būdavo tas pats. Paskutinį kartą naudojau ekologiškas burnočio sėklas iš Biotekos parduotuvės, labai patiko.

Dėl obuolienės - aš gaminu ją pati, rudenį, kai daug obuolių vienu metu sugalvoja nukristi :) Tiesiog verdu išvalytus, pjaustytus obuolius be cukraus, paskui viską suplaku blenderyje, dar pakaitinu ir uždarau, tiesa, laikau šaltai arba šaldytuve, bet visad puikiai išsilaiko, nors ir be cukraus atrodytų. Tokia obuolienė paskui labai tinka veganiškuose pyraguose vietoj kiaušinių, turi rišamąjį efektą. Taip pat manau galima naudoti žalius plaktus obuolius.

Kokosų pienas - dar viena istorija, paprastose lietuviškuose parduotuvėse, deja neradau tokio, kuriame nebūtų pridėta visokių nereikalimgų dalykų. Man draugai atvežė iš Vokietijos, kur kainuoja eurą, o sudėtis - tik kokosai, toks ir skonis. Tad, perkant Lietuvoje, tada taip pat siūlau naudoti ekologišką.

Linkiu visiems šilto ir jaukaus ryto :)