detoksikuojanti ajurvedinė ciberžolės arbata

Mano namas stovi ant kalno (kaip iš kokios dainelės vaikams :). Bet iš tikro - mano namas stovi ant kalno. Ir labai dažnai dienos eigoje, o ypač rytais su rytiniu kokteiliu, sultimis ar puodeliu arbatos aš sėdžiu ant stalo (nes taip geriau matosi) ir mėgaujuosi vaizdais, bei toliais atvirais. 

Ypač dabar, kai ruduo įsibėgėjęs, rytais tokių filmų per langą prisižiūriu. Meditacinių, purpurinių, ryškių, arba atvirkščiai - apipintų rūko voratinkliais, lyg stengiantis pristabdyti rytą ir miestelį, priversti dar pasivolioti minkštuose debesų pataluose.

Vat tokiu vat spalvotu, pūkuotu, bet jau šaltuku nosį kandančiu rudeniu, rytais labiausiai mėgstu gerti auksinę ciberžolės arbatą. Ypač, kai visi aplink čiaudėti pradeda. Šią arbatą, kaip ir jau ne pirmą skanų ar įdomų dalyką man užrodė mano draugė Linutė. Jos puslapį su įkvepiančiom istorijomis bei nuotraukom rasite štai čia.

 

apie keliones

Aš labai myliu keliones. Galbūt yra tarp every special day skaitytojų ir daugiau tokių mylėtojų, todėl pasistengsiu dažniau dalintis ir visokiom kelioninėm istorijom. Nes tik tuom juk ir verta dalintis - kas įkvepia, sušildo širdį ir ką myli :) Tik va paskutinius kelis metus mano visos kelionės apsiriboja Lietuva-Ukraina-Lietuva.. Tačiau ir toj pačioj Ukrainoj žinoma yra tikrai nuostabių vietų, kaip ir Lietuvoj.. Tik kad pėdas niežti kažkur toliau.. :) Tai kol galimybių nesusikūrėm, vakarus leidžiu dabar skaitydama visokias kelionių knygas.
 
Vieną kartą, pamenu, grįžus iš eilinės kažkokios savo kelionės (turbūt tai buvo Indija), sėdėdama tėvų virtuvėje, prigriebta vėlų vakarą iš traukinio su dulkėtomis, sunkiausiomis kuprinėmis, gerdama arbatą ir dalindamąsi įspūdžiais, sulaukiau atsidusimo iš savo tėčio ir tokio nuoširdaus, nuoširdaus nuostaba dvelkiančio sakinio: "Nesuprantu, kodėl žmonėms patinka keliauti." Iš tikro kodėl gi?

 

Vaizdas nuo ašramo viešbutuko terasos pietų Indijoje, kuriame gyvenau tris mėnesius. Ant tos terasos kiekvieną rytą su netikėtai sutiktu jogos mokytoju mokiausi jogos. :)

apie erškėtrožes ir meditacijas

Savaitgalį praleidau prie lietuviškos jūros, už šią galimybę esu labai dėkinga vienam draugui. Jau turbūt kokius 5 metus tai tikrai nebuvau buvus. Vis prie kitų, nesavų, tik ne prie Baltijos pabūti proga išpuldavo.Labai myliu lietuvišką pajūrį rudenį ir pavasarį, vis už tą ramybę, ir žmonių (beveik) nebuvimą. Šį kartą atradau kelis nuostabius dalykus, kuriais noriu pasidalinti.