Sėdžiu virtuvėj apsupta iš orkaitės sklindančio, obuolių pyrago su cinamonu kvapo debesėlio.. Tik kad tai - ne pyragas. Tai - visai ne pyragas. Tai.. Toks receptas iš mano vaikystės, kuriuo seniai norėjau pasidalinti, bet vis neprisiruošdavau, nes na.. - tai jau taip paprasta, taip paprasta, kad atrodo net neverta pasidalinimo. Tačiau karts nuo karto vis sutinku žmonių niekada TO neragavusių, aikčiojančių, okčiajančių ir tada suprantu, kad vis dėlto reikia..
Praeitą savaitę sulaukusi svečiuose draugės for a sewing date, sugalvojau ją pavaišinti kažkuo paprastu po kelionės ir prie arbatos, nes vėliau planavom daryti labai jau fancy patiekalą - dvigubus burgerius su barbekiu padaže marinuotais portobello grybais, grybai gavosi kosminiai, bet šis post'as ne apie tai. Jis apie tokius keistus karštus sumuštinius. Na tikrai - receptas jums gali skambėt keistai, gal ir vaizdas ne kažką atrodo, bet drąsinu pabandyti, nes skonis - kaip obuolių pyrago, o pagaminama per kelias minutes ir tik iš kelių ingridientų. Su drauge tuos obuolinukus bevalgydamos prisiminėm ir kitus kultinius "ubagiškus" vaikystės receptus - batoną su grietine ir ant viršaus pabarstytu cukrum; juodos duonos kubelius su vandeniu ir cukrumi - ale saldžią sriubą, tada smulkiai pjaustytą svogūną su nerafinuotuotu saulėgrąžų aliejumi dažomą juodos duonos rieke. Dar prisiminėm karamelinius saldainius, kai pasemtą cukraus šaukštą, užlašinus šiek tiek vandens laikydavome virš ugnies, kol viskas susilydydavo į karamelę ir paskui, beveik visad nudegintais liežuviais (nes kas gi lauks, kol šaukštas atvės) - čiulpdavome. Net neabejoju kad ir jūs turite tokių vaiksytės receptų. Gal, žinoma, šiek tiek kitokių, ne tokių egzotiškų. Anyway... Štai kaip jie gaminami:
